Tariamas iš tamsos + Išsiduosi.Balsu + Ta dūzgianti ir kvepianti liepa. KOMPLEKTAS

TARIAMAS IŠ TAMSOS

Ši knyga unikali. Nėra su kuo lyginti.

Žinoma rašytoja Vanda Juknaitė (knygos „Šermenys“, „Stiklo šalis“, „Išsiduosi. Balsu“ ir kt.) čia kalbasi su vaikais. Su ypatingų likimų vaikais. Nereginčiais, negirdinčiais, nusikaltusiais, sutrikusio intelekto ar šiaip sudėtingesnio gyvenimo. Sukrečianti autentika, vaikų noras ir gebėjimas kalbėtis egzistenciniais klausimais, stokojančiųjų nusiteikimas patirti būties pilnatvę – tokie bendriausi šių skirtingų pokalbių bruožai. Jie skleidžia šviesą, atkuria žodžių ir vertybių reikšmes.

Tai trečias knygos leidimas. Pirmą kartą pasirodžiusi 2007 m., ši knyga įrašyta į mokymo programą, 2011 m. išleista Izraelyje hebrajų kalba, remiantis šios knygos idėja sukurtas Giedrės Beinoriūtės filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“.

Ginta Čingaitė: „Jie labai kitokie, – visi vaikai. Ir kiekvienas su savo aureole. Ta gyvybė, esmė, branda, pulsuojanti iš jų sužeistų širdžių, daugiausia, atrodytų, dėl fizinės negalios, yra mūsų visų, suaugusiųjų, pasaulio atspindys, jie apšviečia mūsų silpnumą ir negalią gyventi.“

Iš pokalbių.

Janušas: Vis tiek nebūna taip, kad jau matom, jog visai niekas niekada nepavyks. Būna kartais, kad nepavyksta iš pirmo, iš antro, iš dešimto karto, bet vis tiek kada nors gyvenime, jeigu tu tą tikslą užsibrėžei ir siaubingai tokia didžiulė jėga tave traukia prie jo, nori tu tą padaryti, tau visada būtinai pasiseks.

Loreta: Man gyvenime viskas yra brangu. Ir skausmas. Ir labai didelis skausmas man yra brangus. Man brangus net mažas akmenukas.

V. J.: Kaip tu manai, kodėl tiek daug žmonių nevertina gyvenimo?

Loreta: Gal jie nori kažko daugiau už gyvenimą. Bet už gyvenimą daugiau nieko nėra. Nėra nieko daugiau

IŠSIDUOSI. BALSU

AR GALI SEMTIS JĖGŲ PATS IŠ SAVĘS?

Vanda Juknaitė, įsitvirtinusi tarp stipriausių prozos meistrų, nuolat reflektuoja gyvenimą ir kultūrą savo eseistikoje, parašytoje jautria moters ranka. Pirmas šios knygos kūrinys nauja kalba prabyla apie stokojančius ir visuomenės atstumtuosius, stabdydamas suvokimo inerciją ir versdamas mąstyti. Greta šio ir kitų eseistikos tekstų spausdinami pokalbiai, kuriuose įdėmiai žvelgiama į dabartines permainas. Įsitikinimo galia, dvasios vertybių tvirtinimas – šviesūs šios knygos ypatumai.

Esminis klausimas, kurį laisvė užduoda žmogui, yra vienas: ar gali semtis jėgų pats iš savęs? Taigi ar pažįsti savo paties jėgą? Ar buvai kada gyvenimo suvestas į akistatą su pačiu savimi mirtinoje ligoje, tremtyje, kalėjime – vietoje, kuri atmeta, užbraukia įprastus elgesio įgūdžius, kultūros prietarus, parengtus atsakymus, išankstinį žinojimą. Likus be nieko, žmoguje prakalba jo paties balsas.

Išsiduosi. Balsu.

TA DŪZGIANTI IR KVEPIANTI LIEPA

NETIKĖTA APYSAKA

„Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ iš pradžių buvo sumanyta kaip rašytojos autobiografija. Dėl sunkios ligos tarp dangaus ir žemės atsidūrusiai knygos autorei kilo mintis pažvelgti į savo gyvenimą iš anapus. Todėl tekste labai ryškus istorinio laiko naratyvas. Tačiau  nejučia, pamažu tekstas virsta pastangomis susitaikyti su mirtimi. Pro kančios tamsą nelauktai prasiveržia gyvybės šviesa, neužgesinama gyvenimo meilė. 

Vanda Juknaitė – garsi lietuvių rašytoja, pedagogė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

„...tos žydinčios gaisravietėje obelys yra mano autobiografija...“ – Vanda Juknaitė.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.