Netekęs teisės būti žmogumi + Besileidžianti saulė. KOMPLEKTAS

NETEKĘS TEISĖS BŪTI ŽMOGUMI

GERIAUSIA JAPONIJOS LITERATŪRA

Tai kūrinys apie užribio žmogų, vardu Jodzo Oba, papasakotas iš neutralaus stebėtojo perspektyvos. Atsitiktinai randamos trys pagrindinio knygos personažo įvairių gyvenimo tarpsnių fotografijos. Jos sukrečia tuo, kas regima įamžinto žmogaus veide.

Kartu aptinkamos ir Jodzo užrašų knygos, kuriose jis pasakoja tragišką savo gyvenimo istoriją. Nuo pat vaikystės Jodzo nepajėgė perprasti visuomenės elgesio normų. Vėliau, jau bręsdamas ir siekdamas žmonių palankumo, jis nejučia prisiima juokdario vaidmenį. Šis vaidmuo padeda užmezgti šiokius tokius santykius, tačiau pamažu nuveda į savidestrukciją. Jodzo netenka žmogaus statuso, bet netikėtai įgyja naują – šventojo – reputaciją.

Osamu Dazai laikomas vienu svarbiausių ir labiausiai intriguojančių XX a. japonų rašytojų. Kritikų jis ypač vertinamas dėl autobiografiniais elementais prisodrintų kūrinių, kurie Japonijoje priskiriami savotiškam „romano apie save“ žanrui.

Du žymiausi O. Dazai prozos kūriniai yra parašyti prieš pat autoriaus mirtį, netrukus po Antrojo pasaulinio karo – tai „Besileidžianti saulė“ ir „Netekęs teisės būti žmogumi“. Pastarasis neretai interpretuojamas kaip alegorija į niūrias ano meto Japonijos visuomenės nuotaikas ir aplinkui tvyrojusį chaosą. Tačiau fenomenalus populiarumas, kurį šis kūrinys įgijo mūsų dienomis, liudija – jis kaip niekad aktualus ir šiandien.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

BESILEIDŽIANTI SAULĖ

Penktojo dešimtmečio vidurio Japonija, karinis pralaimėjimas ir ankstesnių socialinių bei moralinių pagrindų žlugimas. Romano centre – nuskurdusi aristokratų šeima, kuriems po karo pagaliau vėl apsigyvenus kartu pamažu prasideda pražūtingi įvykiai. Motina serga nepagydoma liga, jos sūnus Naodžis iš lėto naikinamas depresijos bei narkotikų priklausomybės, o pagrindinė herojė duktė Kadzuko, nors ir jausdama polinkį griauti, pasiryžta sukelti revoliuciją ir užmezga keistą meilės ryšį su populiariu puolusiu rašytoju Uehara.

Japonų rašytojo Osamu Dazai romano „Besileidžianti saulė“ įtaka buvo tokia didelė, kad sąvoka „besileidžiančios saulės žmonės“ įėjo į nuolatinę vartoseną – ji apibūdina nuosmukį patyrusią Japonijos visuomenę po Antrojo pasaulinio karo. Anuomet daugeliui Japonijos aukštuomenės šeimų teko pradėti gyvenimą iš naujo. Jauna aristokratė Kadzuko, sąmoningai atsisakiusi savo aristokratiško gyvenimo būdo, tapo kone visą modernųjį pasaulį persmelkusio socialinio reiškinio – anomijos – visuomeninių ryšių susilpnėjimo simboliu.

Kai iš Pietų Ramiojo vandenyno grįžo Naodžis, prasidėjo tikrasis mūsų pragaras.

Osamu Dazai (1909–1948) – iškilus XX a. japonų rašytojas. Du jo žymiausi autobiografiniai kūriniai, išleisti po Antrojo pasaulinio karo – „Besileidžianti saulė“ ir „Netekęs teisės būti žmogumi“ (liet. 2021) literatūros kritikų traktuojami kaip alegorijos, pokario Japonijos visuomenės būsenos, savidestrukcinių nuotaikų ir visuotinio beprasmybės jausmo įvaizdžiai. Savižudybė ir pasakojimas apie iki jos nueitą kelią dominuoja kone visoje O. Dazai autobiografinėje kūryboje, šis motyvas dominavo ir paties rašytojo gyvenime, kol penktas bandymas žudytis 1948 m. tapo lemtingu.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.