Jokūbo knygos + Empūsijas + Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus. KOMPLEKTAS

JOKŪBO KNYGOS

NOBELIO PREMIJOS LAUREATĖS OPUS MAGNUM

Šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, Nobelio literatūros premijos laureatė Olga Tokarczuk – ryški, savito sąmojo ir beribės vaizduotės rašytoja. 2018 m. jos romanas „Bėgūnai“ pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker“ premiją. Šiai premijai kūrėja buvo pristatyta ir 2019 m. – romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“ pateko į trumpąjį premijos sąrašą. Romanas „Jokūbo knygos“ – didžiulės apimties epas – rašytojai atnešė prestižinį „Nike“ apdovanojimą (2015) ir tikriausiai nulėmė sprendimą skirti jai Nobelio literatūros premiją. Švedijos akademija šį istorinį romaną pavadino rašytojos opus magnum.

„Jokūbo knygos“ mums atveria spalvingą XVIII amžių. 1752 m. į Rohatyną Podolėje atvyksta kašteliono Kosakovskio žmona Kotryna, ją lydi poetė Elžbieta Družbacka. Viešnių garbei surengtoje vakarienėje dalyvauja vietos klebonas Benediktas Chmeliovskis – pirmosios lenkų enciklopedijos autorius. Kunigas ir poetė, du knygų mėgėjai, greit randa bendrą kalbą.

Kiek vėliau į Podolę atvyksta ir jaunas, išvaizdus, charizmatiškas žydas Jokūbas Leibovičius Frankas. Paslaptingo, iš tolimosios Smirnos atkeliavusio jaunuolio idėjos netruks supriešinti vietos žydų bendruomenę: vieniems jis – eretikas, kitiems – mesijas, suburiantis aplink save ištikimus mokinius.

Aštuoni šimtai puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie istoriją ir tautų likimus. Knygoje autorė ne tik itin kruopščiai atkuria barokinės Lenkijos pasaulį, to meto architektūrą, aprangą, žmonių buitį ir santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris greta egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie Švietimo epochos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimą, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

EMPŪSIJAS

Iš pirmo žvilgsnio šis romanas primena Thomo Manno „Užburtą kalną“. Tačiau nuėmę intertekstinių nuorodų į vokiečių Nobelio premijos laureato kūrybą apvalkalą pamatysime, kad pasakojimo medžiaga galbūt ir panaši, tačiau jos raštas – visiškai kitoks. Šiame kūrinyje susikerta lyčių lygybės, moteriškumo, vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingų laiko dimensijų temos. Romane esama aliuzijų ne tik į garsius Europos literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes pačios autorės knygas. Pasak literatūros kritikų, skaitant „Empūsiją“ galima atsekti, kaip brendo rašytojos požiūris į minėtus klausimus. Šis romanas netgi skatina tai daryti.

Pasak knygos autorės, tai, kas įdomiausia, visada lieka šešėlyje. Romano veiksmas vyksta 1913 m. Gerbersdorfo kurorte (dabar tai Sokolovsko miestas Žemutinėje Silezijoje). Būtent čia, kalnų papėdėje jau daugiau nei pusę amžiaus veikia viena pirmųjų pasaulyje ir garsiausia Europoje specializuota sanatorija, skirta krūtinės ir gerklės ligoms gydyti. Mečislovas Voiničius, studentas iš Lvivo, atvyksta į SPA centrą tikėdamasis, kad naujoviški metodai ir krištolo skaidrumo oras sustabdys jo ligos progresavimą. Tačiau diagnozė nepalieka iliuzijų – tuberkuliozė. Vyrų pensione Voiničius susitinka su kitais pacientais. Ligoniai iš Vienos, Karaliaučiaus, Breslaujos ir Berlyno, kilnodami likerio taureles, nenuilsdami aptarinėja svarbiausius pasaulio reikalus. Ar Europai gresia karas? Ar joje įsigali monarchija ar demokratija? Ar egzistuoja demonai? Ar skaitant knygas galima pasakyti, kieno ranka parašytas tekstas – vyro ar moters? Tačiau gyventojams rūpi ne tik šie klausimai. Voiničius taip pat klausosi siaubingų istorijų apie tragiškus įvykius kalnuotose sanatorijos apylinkėse. Nors jam tenka slėpti tiesą apie save, jį vis labiau žavi baimę keliančių nelaimingų atsitikimų paslaptys. Tačiau jis ir pats dar nežino, kad jį jau užvaldė tamsiosios jėgos.

O. Tokarczuk šiame romane atskleidžia skaitytojams tiesą apie pasaulį, kurio mes arba nepastebime, arba nenorime pripažinti, kad jis egzistuoja.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

VARYK SAVO ARKLĄ PER MIRUSIŲJŲ KAULUS

JEI PRIGLAUSTUME PRIE ŽEMĖS AUSĮ, PASLAPTĮ PAJUSTUME GLŪDINT SAVO KAULUOSE

Atokiame Lenkijos kaime keistuolė Janina Dušejko tamsiais žiemos vakarais studijuoja astrologiją, kartu su buvusiu mokiniu verčia Williamo Blake'o poeziją ir prižiūri Varšuvos gyventojų sodo namelius. Ji mieliau renkasi gyvūnų nei žmonių draugiją. Ieško ryšių tarp planetų išsidėstymo ir to, ką rodo televizija. Jos manymu, žmonių vardai dažnai neatitinka konkrečių asmenybių, todėl žmones verta pervardyti.

Netikėtai kaimelio ramybę sudrumsčia paslaptinga Janinos kaimyno, praminto Didžiąja Pėda, mirtis. O tuomet pasipila ištisa keistų mirčių virtinė. Energingoji moteris ima versti nusistovėjusį – ir užsistovėjusį – tradicinį vietinės bendruomenės gyvenimą aukštyn kojom...

Intriguojantis detektyvinis šio romano siužetas labai išradingai panaudojamas skaitytojų dėmesiui prikaustyti. Tačiau knygoje kartu keliama daugybė svarbių idėjų – nuo hipsteriškos laisvamanybės iki ekofeminizmo.

Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, Nobelio literatūros premijos laureate. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“ (angliškai romanas pasirodė „Flights“ pavadinimu). Antrą kartą autorė „Man Booker International Prize“ premijai buvo pristatyta 2019 m. už romaną „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“. Kūrinys pateko į trumpąjį premijos sąrašą. Prieš dešimtį metų Lenkijoje išėjęs Olgos Tokarczuk romanas šiandien pasirodo dar aktualesnis, dar sodresnis, dar subtiliau atskleidžiantis nūdienos pasaulio natas.

„Nepaprasta knyga. Tokarczuk romanas – linksmas, vaizdingas, pavojingas ir verčiantis sunerimti. Jame keliama rūsčių klausimų apie žmogaus elgesį. Nuoširdžiai žaviuosi šiuo nuostabiu kūriniu“, – Annie Proulx.

„Nuostabiai keistas, legendą primenantis detektyvas... Tai filosofinė paslapčių kupina pasaka apie gyvenimą ir mirtį. Šias paslaptis, jei priglaustumėte prie žemės ausį, pajustume glūdint savo kauluose“, – New York Times Book Review.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.