Gyvybės ceremonija + Širdis + Pavasario kiemas. KOMPLEKTAS

GYVYBĖS CEREMONIJA

Sayaka Murata (gim. 1979) – žinoma šiuolaikinė japonų rašytoja, labai populiari tėvynėje ir užsienyje, apdovanota solidžiomis premijomis. Ji studijavo literatūrą Saitamos prefektūros universitete, vėliau ilgą laiką dirbo valandine darbuotoja vadinamajame „kombinyje“. Ypač išgarsėjo romanu „Kombinio moteris“ (liet. 2019), už kurį 2018-aisiais rašytojai buvo skirta prestižinė Akutagavos premija.

Japonijoje žavimasi S. Muratos trumpąja proza – vieni jos apsakymai romantiški, kiti stebina netikėta tema ir perspektyva, dar kiti – sukrečia ir net atvirai šokiruoja. Bet visiems kūriniams būdinga nežemiška vaizduotė ir sunkiai apibūdinami kerai.

„Gyvybės ceremonijoje“ – dvylika apsakymų, kuriuose autorė maišo neįprastą humoro ir siaubo kokteilį, vaizduodama vienišus, atstumtus žmones ir versdama visiškai kitaip pažvelgti į visuomenės normas.

Ar istorijos vyksta šiuolaikinėje Japonijoje, ar ateityje, ar alternatyvioje realybėje, paliekama spręsti skaitytojams – knygos veikėjai baugina savo normalumu akivaizdžiai nenormaliame pasaulyje.

Vieno iš apsakymų veikėjai Nana ir Naokis – laimingai susižadėję, bet jų vestuvėms iškyla grėsmė, nes Naokis nepakenčia tradicinio mirusiųjų palaikų naudojimo drabužiams, aksesuarams ir baldams. Kitame – personifikuojama vaiko miegamojo užuolaida, kuri pavydžiai stebi mergaitę ir įvairiais būdais mėgina sutrukdyti pirmąkart pasibučiuoti su klasės berniuku. Trečiame – rašytoja tyrinėja keistas mitybos normas ir neįprastą maistą.

Pasakodama savitas istorijas apie šeimą ir draugystę, seksą ir intymumą, priklausomybę ir individualumą S. Murata kelia svarbiausią klausimą – ką reiškia būti žmogumi? Jos atsakymai stebina ir verčia susimąstyti.

 ŠIRDIS

Iki šiol viena skaitomiausių knygų Japonijoje.

Natsume Sōseki (1867–1916) – žymus japonų rašytojas, poetas, vienas iškiliausių moderniųjų laikų Japonijos autorių. Jo kūrybinis palikimas padarė milžinišką įtaką daugumai vėlesnių garsių literatūros kūrėjų, tokių kaip Yukio Mishima ir Harukis Murakamis.

„Širdis“ priskiriamas prie svarbiausių XX a. japonų literatūros kūrinių ir tebėra vienas populiariausių romanų Japonijoje.

Jame pasakojama subtili ir skaudi dviejų neįvardytų veikėjų, jaunuolio ir paslaptingo vyresnio vyro, vadinamo Sensėjumi, mokytoju, draugystę. Persekiojamas tragiškų patirčių, ilgą laiką temdžiusių jo gyvenimą, Sensėjus palengva atsiveria savo jaunajam mokiniui – jis prisipažįsta apie gėdingus praeities poelgius, samprotauja apie kaltę ir atsakomybę, šeimą ir draugystę. Kūrinyje atskleidžiama iš pirmo žvilgsnio neįveikiama praraja tarp Sensėjaus dvasinių rūpesčių ir jo mokinio pastangų jį suprasti. Knygoje nagrinėjama kartų kaita ir prasidėjusi nauja Japonijos politinio ir kultūrinio gyvenimo epocha. Kokia ateitis laukia naujosios?

Pagal romaną „Širdis“ sukurti du filmai: pirmąjį 1955 m. režisavo garsus kino režisierius Kon Ichikawa, o 1973-aisiais romaną ekranizavo Kaneto Shindo.

Natsume Sōseki kūryba atskira knyga lietuviškai skelbiama pirmą kartą.

Knygos išleidimą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

PAVASARIO KIEMAS

GERIAUSIA ŠIUOLAIKINĖ JAPONIJOS LITERATŪRA

Išsiskyręs ir artimų ryšių su šeima nepalaikantis Taro gyvena vienas apleistame daugiabutyje – apgyvendintų būstų čia visai nedaug. Namą ketinama nugriauti, kai tik paskutiniųjų gyventojų jame nebeliks. Po tėvo mirties Taro laiką leidžia užsisklendęs savyje, bet netrukus užmezga neįprastą pažintį su kaimyne Niši. Ji papasakoja keistą istoriją apie dangaus žydrynės spalvos namą priešais.

Šis paslaptingasis namas, kurio nuotraukų Niši aptiko mažai kam žinomame albume „Pavasario kiemas“, nejučia sėste apsėda juos abu. Tai paslaptinga ramybės oazė greitai besikeičiančiame Tokijuje. Ji verčia susimąstyti apie tai, kas prarasta, ir apie tai, ar ateityje jiedviem dar yra bent kruopelė vilties – jei tik pavyktų jos nusitverti.

„Pavasario kiemas“ – tai jautrus pasakojimas apie atmintį ir žlugusias viltis. Tai knyga apie laikinumą, miesto kaitą, jo pastatus ir juose slypinčius gyvenimus.

Tomoka Shibasaki gimė 1973 m. Osakoje, rašyti pradėjo dar mokydamasi mokykloje. Baigusi universitetą ėmė dirbti biure, tačiau kūrybos neapleido. Pirmoji autorės knyga „Diena planetoje“ buvo ekranizuota, filmas sulaukė didelės sėkmės, o „Pavasario kiemas“ 2014 m. pelnė jai prestižinę Akutagavos premiją.