Serafima ir Bogdanas

Šeimos saga „Serafima ir Bogdanas“ vaizduoja kaimo gyvenimą Peipaus ežero pakrantėje palei rytinę Estijos sieną. Kūrinio centre – stačiatikių sentikių bendruomenė, kuri XVII amžiuje nuo žiaurių bažnyčios reformų bėgo į buvusios Rusijos imperijos pakraščius. Peipaus sentikių rusakalbė bendruomenė, šimtmečius gyvenusi nusistovėjusiu ritmu, atėjus sovietų valdžiai neteko dvasinio pagrindo. Daugeliui jos narių tat buvo pasaulio pabaiga.

Romano siužetas apima laikotarpį nuo 1944 m. rudens ligi dešimtojo dešimtmečio pradžios, Estijos respublikos nepriklausomybės atkūrimo.Knygai pavadinimą davė dvyniai Serafima ir Bogdanas, jauniausi bendruomenės seniūno Archipo vaikai. Jie vieninteliai išlieka iš sovietinių kareivių pasaloje nužudytos gausios Archipo šeimos.Patyrusi, kad tėvo ir brolių žūties kaltininkas yra jos vyras, estas milicininkas, įtikėjusi pasaulio pabaiga, Serafima ima puoselėti mintį apie kerštą. Besislapstantis pelkių glūdumoje, praktikuojantis budizmą ir rašantis eiles Bogdanas nedvejodamas palaiko beprotišką sesers sumanymą. 

Tiksliai perteiktoje etnografinėje aplinkoje veriasi tragiška ir kartu komiška istorija apie giminės kerštą, perduodamą iš kartos į kartą. Spalvingai piešiama kaimo žmonių gyvenimo filosofija persipina su įtraukiančiu kriminaliniu siužetu, Senojo Testamento dvelksmas – su liaudišku humoru, dokumentalizmas – su magiškuoju realizmu.

Vahuras Afanasjev (tikr. Vahur Laanoja 1979 – 2021) estų rašytojas, žurnalistas, muzikos ir filmų kūrėjas. Kelių poezijos ir apsakymų rinkinių autorius. V. Afanasjevas mirė 2021 gegužę, tų pačių metų spalį jam po mirties buvo suteikta Baltijos Asamblėjos Literatūros premija už romaną Serafima ir Bogdanas (2017). Kūrinys 2017 taip pat laimėjo pirmąją vietą Estijos rašytojų sąjungos romanų konkurse, pelnė Virumos literatūros premiją ir Estijos Kultūros kapitalo fondo metinę premiją.